Atsiliepimai
Aprašymas
Ši knyga sukrės iki gelmių, bet sykiu įkvėps tikėjimo, kad meilė ir rūpestis artimu gali nušviesti kelią iš pragaro.
Aušvicas, 1943-ieji. Patyliukais verkiu aklinoje tamsoje, glausdama prie savęs karščiuojančią sesutę. „Myliu tave, Beila, labai labai, – sušnibždu. – Atmink, rytoj būsime laisvos.“ Giliai širdyje žinau, kad privalau bet kokia kaina rasti kelią iš šios baisios vietos...
Grėsmingų Aušvico vartų papėdėje vos dvidešimt vienų Hodaja tiesia rankas į mamą ir tėtį, o mažoji Beila, nieko nesuprasdama, tvirtai įsikimba sesers. Netrukus tėvai nukreipiami į vieną pusę, o dukterys – į kitą, bet Hodajai įsirėžia paskutinis mamos žvilgsnis, maldaujantis pasirūpinti jaunėle. Mergina duoda motinai nebylų pažadą saugoti Beilą, kurio niekad ir jokiomis aplinkybėmis nepamirš...
Vis dėlto net pati nuoširdžiausia meilė sesutei atrodo bejėgė prieš Aušvico žiaurumus. Regint, kaip mergaitės akyse vis dažniau šmėkščioja nevilties ir baimės šešėliai, stebint siaubingas stovykloje įkalintų moterų kančias, Hodajos jėgos nenumaldomai senka ir ji ima abejoti – ar pajėgs atsilaikyti? Pati balansuodama ant išsekimo ribos, ji blaškosi tarp ryžto išgelbėti Beilą ir augančios nevilties.
Tačiau kai visa atrodo prarasta, jėgų nepasiduoti suteikia tas, iš kurio mažiausiai tikėtumeisi, – vokiečių karininkas Alarikas. Tik ar Hodaja gali pasitikėti priešu? Ar po patirtų siaubingų išgyvenimų merginos širdyje liko bent lašas vilties, kad joms su sesute pavyks atsilaikyti šioje tamsos buveinėje dar vieną dieną?
Įkvepiantis ir širdį veriantis pasakojimas apie seserų ryšį, drąsą ir neišsenkančią viltį, nugalinčią ir didžiausią blogį. Tobula knyga ieškantiems tikrais įvykiais paremtų Antrojo pasaulinio karo istorijų, primenanti „Merginą dryžuota suknele“, „Aušvico smuikininkę“ ir „Knygininkę iš Dachau“.
EXTRA 25 % nuolaida su kodu: VASARA
Akcija baigiasi už 3d.21:43:40
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Ši knyga sukrės iki gelmių, bet sykiu įkvėps tikėjimo, kad meilė ir rūpestis artimu gali nušviesti kelią iš pragaro.
Aušvicas, 1943-ieji. Patyliukais verkiu aklinoje tamsoje, glausdama prie savęs karščiuojančią sesutę. „Myliu tave, Beila, labai labai, – sušnibždu. – Atmink, rytoj būsime laisvos.“ Giliai širdyje žinau, kad privalau bet kokia kaina rasti kelią iš šios baisios vietos...
Grėsmingų Aušvico vartų papėdėje vos dvidešimt vienų Hodaja tiesia rankas į mamą ir tėtį, o mažoji Beila, nieko nesuprasdama, tvirtai įsikimba sesers. Netrukus tėvai nukreipiami į vieną pusę, o dukterys – į kitą, bet Hodajai įsirėžia paskutinis mamos žvilgsnis, maldaujantis pasirūpinti jaunėle. Mergina duoda motinai nebylų pažadą saugoti Beilą, kurio niekad ir jokiomis aplinkybėmis nepamirš...
Vis dėlto net pati nuoširdžiausia meilė sesutei atrodo bejėgė prieš Aušvico žiaurumus. Regint, kaip mergaitės akyse vis dažniau šmėkščioja nevilties ir baimės šešėliai, stebint siaubingas stovykloje įkalintų moterų kančias, Hodajos jėgos nenumaldomai senka ir ji ima abejoti – ar pajėgs atsilaikyti? Pati balansuodama ant išsekimo ribos, ji blaškosi tarp ryžto išgelbėti Beilą ir augančios nevilties.
Tačiau kai visa atrodo prarasta, jėgų nepasiduoti suteikia tas, iš kurio mažiausiai tikėtumeisi, – vokiečių karininkas Alarikas. Tik ar Hodaja gali pasitikėti priešu? Ar po patirtų siaubingų išgyvenimų merginos širdyje liko bent lašas vilties, kad joms su sesute pavyks atsilaikyti šioje tamsos buveinėje dar vieną dieną?
Įkvepiantis ir širdį veriantis pasakojimas apie seserų ryšį, drąsą ir neišsenkančią viltį, nugalinčią ir didžiausią blogį. Tobula knyga ieškantiems tikrais įvykiais paremtų Antrojo pasaulinio karo istorijų, primenanti „Merginą dryžuota suknele“, „Aušvico smuikininkę“ ir „Knygininkę iš Dachau“.
Atsiliepimai
"Juk galų gale - tik tai, kuo tikime, suteikia mūsų gyvenimui prasmės, tik tai nukreipia Dievą ir žmoniją doros arba niekšybės keliu." Paskutiniu metu nemažai buvo mano skaitomų istorijų apie Aušvicą. Ir jau jaučiau, kad reikia jau stabdyti, nes darosi per daug šios temos. Tačiau dar ši sugundė, kad nauja autorė ir debiutinis kūrinys. Istorija iškart įtraukė ir buvo sunku padėti knygą, nes rūpėjo sužinoti ar pavyko Hodajai ištesėti pažadą, t.y. išsaugoti sesę Aušvice. Tai istorija apie Hodają, kuriai netikėtai iš sesės teko tapti ir mama bei didžiulė atsakomybė. Kartu istorija ir apie Aušvico žmones bei jų patirtus žiaurumus būnant ten, bandymus išlikti gyviems ir gauti kažką nors kažkiek geresnio, jei tik išeina. O kur dar ir pagalba kitiems, jei tik ir jie tau kažkuo padeda. O kur dar kartu paliktas "randas" po visko, po išvadavimo... Ši istorija tokia gyva, kad rodos kas vyksta, ką jaučia, mato ir t.t. veikėjai, tai kartu ir tu pats tame dalyvauji, gyveni. Tai viena iš tų istorijų, kuriose puikiai parodomas Aušvicas bei kartu apie žmonių ryžtą, drąsą, pasiaukojimą bei stiprybę, o kur dar ir visas žiaurumas... Šis kūrinys mane tiesiog pagavo ir nebepaleido. O tas eilėraštukas/dainelė mamos dainuojama vaikams, kurį laiką vis skambėjo... Labai nekantriai lauksiu naujo kūrinio šios autorės.